sužiobuoti

sužiobúoti 1. intr. sužiopčioti: Daktaras praskyrė karaliui dantis, inpylė kiek vaistų – karalius sujudėj[o], sužiobãvo ir praūturo (ps.) Prng. 2. žr. sužiovauti 1: Kap tiktai vienas sužiobuõs, tai ir visi žiobúoja Aps. 3. tr. žiopčiojant sugerti: Ponas inmetė gaidžiuką šulnin, gaidžiukas ir sako: – Žiob, šikine, vandenį, žiob, šikine, vandenį! Ir sužiobãvo visą šulnį (ps.) Švnč. 4. tr., intr. sušnekėti: Va, regi, bobut, ką tu sužiobavai – kad patylėjus… Švnč. Sūnus mamai i sužiobúot neduoda Dglš. 5. refl. susitarti: Dabar jau susižiobuosime: tu manęs nepirksi, aš tavęs neparduosiu rš. \ žiobuoti; sužiobuoti